Šiaulių LEZ oficialiai pradėta naujo DPD siuntų
04 liepos, 2022
Pasaulinė pandemija dideliam skaičiui Europos ir Lietuvos kompanijų sutrikdė plėtros planus. Kita vertus, net prasidėjus antrajai pandemijos bangai Lietuva pozicionuojama kaip viena mažiausiai nuo Covid-19 nukentėjusių valstybių Europos Sąjungoje. Analizuojant padėtį pramonės įmonėse, 2020 m. III ir IV ketvirčius yra stebimas užsakymų ir pardavimų augimas.Situacija šiose įmonėse yra pakankamai stabili, tikimasi iki šių metų pabaigos išlaikyti išaugusias gamybos apimtis, kiek tai yra įmanoma šiandieninėje situacijoje.
Lietuvos pramonės atsigavimą įtakojo keletas faktorių:
– Kompanijos gamina nepriekaištingos kokybės produktus ypač patraukliomis kainomis ir geba konkuruoti su kitomis ES valstybėmis.
– Manoma, kad antrosios pandemijos bangos metu gali sutrikti tam tikrų tiekimo grandinių veikla bei pritrūkti dedamųjų komponentų galutinėms prekėms ar produktams pagaminti. Dėl šios priežasties pvz. OEM ir TIER1 sektorių užsakovai, perkantys produkciją iš Lietuvos pramonės įmonių, daro šiek tiek didesnius užsakymus, siekdami užsitikrinti savalaikį tiekimą.
Lietuva siūlo svarbiausius mokestines ir teisines lengvatas naujoms užsienio įmonėms – investuotojoms, siekiančioms perkelti savo gamybos padalinį ar net visą gamyklą iš kitos šalies. Lietuvos pramonės įmonių skaičius nuolat auga, jei 2018 m. jų buvo 7267, tai 2019 m. – jau 7447 (Žr. schemą Nr.1)
Būtent pramonės sektorius sudaro apie 24,2% bendro vidaus produkto Lietuvoje (BVP). Džiugu tai, kad net siaučiant pasaulinei pandemijai, Lietuvos pramonės sektorius 2020 m. sausio – liepos mėnesiais generavo 0,62% augimą, lyginant su 2019 m. I ir II ketvirčiais. Lietuva gali didžiuotis R&D centrais – Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros centrų veikla. Lyginant 2017 ir 2019 metų duomenis, jų plėtra dviejų metų laikotarpiu atitinkamai išaugo nuo 47,1 iki 68,9 mln. eurų.
Lietuva yra viena iš mažiausiai pasaulinės pandemijos metu nukentėjusių valstybių. Jei lygintume 2020 m. III ketvirtį su 2019 m. tuo pačiu ketvirčiu, Lietuvos BVP pokytis buvo tik – 1,7%. Kaip pavyzdį galime pateikti Ispaniją, kur pokytis tuo pačiu periodu buvo 8,1%. (Žr. schemą Nr. 3).
2020-aisiais užsienio kapitalo bei Lietuvos įmonės didino darbo našumą, investavo į technologinių linijų automatizavimą, skaitmenizacijos procesus. Pastaruoju metu Lietuvoje juntamas išaugęs susidomėjimas iš Vakarų Europos investuotojų pusės. Šalyje veikiančios laisvosios ekonominės zonos strategiškai rengiasi naujų investuotojų pritraukimui didindami konkurencinių pranašumų pasiūlą.
Lietuvos LEZ’ai glaudžiai bendradarbiauja su įvairiomis valdžios institucijomis, siekdami pritraukti užsienio investuotojus į Lietuvą. Šiandien esant neapibrėžtai ekonominei situacijai, šis bendradarbiavimas tampa dar svarbesnis, nes tik kartu dalinantis patirtimi, bei rekomendacijomis, taip pat inicijuojant esminius pokyčius galima pasiekti visoms pusėms naudingų rezultatų.
Galime pasidžiaugti, kad Lietuvoje veikiančiuose Šiaulių ir Kėdainių LEZ‘uose 2019 m. pradėtos naujų investuotojų gamyklų statybos jau baigtos arba bus netrukus užbaigtos. 2021 m. I ketv. Šiaulių LEZ’e įsikurs antra pagal dydį Vokietijos automobilinių krovininių liftų gamintoja Bär Cargolift, o šių metų liepos mėn. Kėdainių LEZ’e veiklą jau pradėjo Ukrainos kompanija Kormotech, gaminanti šlapią kačių ir šunų maistą. Sparčiam šių kompanijų kūrimuisi nesutrukdė pandemija, priešingai – skatino pagreitinti statybų procesus.
